Spalio 10-ąją Rumšiškių lopšelio-darželio bendruomenė paminėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną – dieną, primenančią, kad emocinė savijauta ir vidinė ramybė yra tokia pat svarbi, kaip kasdieniai darbai ir rūpestis kitais.
Šių metų dienos žinia – „Mano protas, mano teisė į gerovę“ (angl. “Mental health is a universal human right”) – akcentavo, kad kiekvienas žmogus turi teisę į emocinį balansą, poilsį ir pagarbą savo jausmams.
Visą savaitę darželyje vyko veiklos ir pokalbiai apie jausmus, empatiją, draugystę ir savijautą.
Vaikai kalbėjosi apie emocijas, kūrė „Draugystės medžius“, piešė, kas juos džiugina, dalijosi „stebuklingais komplimentais“, mokėsi atpažinti nuotaikas ir padėti vieni kitiems.
Grupėse įrengti „ramybės kampeliai“, vyko trumpi atsipalaidavimo pratimai ir žaidimai, skatinantys pasitikėjimą bei šilumą.
Pedagogai ir kiti bendruomenės nariai taip pat nepamiršo savęs – šią dieną jie susitiko pramoginiame vakare „Laikas sau ir drauge“.
Šiltas bendravimas, juokas, muzika ir gera nuotaika tapo tikru atokvėpio momentu, priminusiu, kad rūpintis savimi – reiškia stiprinti visą bendruomenę.
KODĖL SVARBU KALBĖTI APIE VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ?
Vaiko psichikos sveikata – tai jo emocinė, socialinė ir dvasinė gerovė. Nuo ankstyvos vaikystės ji lemia, kaip vaikas pažįsta save, bendrauja su kitais, sprendžia sunkumus, valdo emocijas ir pasitiki savimi.
Pirmieji emocinio saugumo ir psichikos sveikatos pagrindai formuojasi šeimoje ir ugdymo įstaigoje, todėl prevencijos tikslas – ne gydyti, o padėti vaikui išmokti atpažinti jausmus, juos tinkamai išreikšti ir patirti sėkmės jausmą kasdienybėje.
PAGRINDINIAI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATOS STIPRINIMO PRINCIPAI
1. Emocinė sauga ir palaikanti aplinka.
Vaikui turi būti saugu reikšti jausmus, klysti ir sulaukti palaikymo. Pedagogų šypsena, švelnus balsas ir pastovus dienos ritmas kuria pasitikėjimą ir ramybę.
2. Pozityvus bendravimas.
Dažnas paskatinimas ir padrąsinimas skatina vaiką jaustis priimtu. Žodžiai „Tu gali“, „Ačiū, kad pasidalinai“ turi didžiulę galią.
3. Emocijų atpažinimas ir valdymas.
Per žaidimus, piešinius ir pasakas vaikai mokėsi atpažinti liūdesį, džiaugsmą, pyktį ar baimę ir suprasti, kad visi jausmai yra normalūs.
4. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas.
Grupiniai žaidimai, bendri kūrybiniai darbai ir pagalbos veiklos skatino empatiją, atsakomybę bei draugiškumą.
5. Kūno ir proto ryšys.
Fizinis aktyvumas, muzika, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai lauke – tai paprasti, bet veiksmingi būdai mažinti stresą ir įtampą.
6. Suaugusiųjų pavyzdys.
Vaikai mokosi stebėdami. Ramus, pagarbus ir šiltai bendraujantis suaugusysis – geriausia psichikos sveikatos prevencija.
VEIKLOS IR PATIRTYS
Vaikai aktyviai dalyvavo emocinio raštingumo ugdymo veiklose:
• žaidime „Kaip jaučiuosi šiandien?“;
• kūrybinėje užduotyje „Kas mane džiugina“;
• „Ramybės minutėje“ su kvėpavimo pratimais ir muzika;
• „Stebuklingo komplimento“ rate;
• žygyje „Ramybės pėdomis“, kuriame mokėsi stebėti gamtą ir jausti tylą.
Tėvai taip pat buvo kviečiami pasidomėti vaikų jausmais, kalbėtis namuose apie nuotaikas, kartu skirti laiko poilsiui ir žaidimams be ekranų.
Įgyvendinant emocinio raštingumo, empatijos ir savireguliacijos veiklas, Rumšiškių lopšelyje-darželyje buvo stiprinamos įvairios vaikų kompetencijos, būtinos jų harmoningam augimui ir gerovei:
Komunikavimo kompetencija.
Per pokalbius, „stebuklingo komplimento“ žaidimus ir emocijų aptarimus vaikai mokėsi išreikšti mintis, įvardyti jausmus, klausytis kitų ir kurti pozityvų dialogą.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija.
Ramybės pratimai, grupiniai žaidimai ir pagalbos veiklos skatino gebėjimą atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis savimi ir draugais, kurti saugią bei palaikančią aplinką.
Kūrybiškumo kompetencija.
Piešdami, kurdami „Draugystės medžius“ ar iliustruodami savo jausmus, vaikai reiškė save meninėmis priemonėmis, ieškojo originalių sprendimų, kūrė grožį per spalvas, linijas ir žodžius.
Pažinimo kompetencija.
Vaikai tyrinėjo, kas lemia gerą savijautą, kaip keičiasi nuotaika po poilsio ar judėjimo. Jie mokėsi pažinti save, savo kūno ir proto ryšį, daryti išvadas, kaip pasirinkimai veikia jų nuotaiką.
Kultūrinė ir pilietiškumo kompetencija.
Bendros veiklos, šventės ir akcijos skatino vaikų priklausymo bendruomenei jausmą, pagarbą kitiems, atsakomybę už savo elgesį, bendravimo kultūrą ir draugiškumą.
Skaitmeninė kompetencija.
Vaikai stebėjo nuotraukas, aptarė veiklas ekrane, mokėsi atpažinti save ir draugus, suvokė, kaip technologijos gali padėti įamžinti patirtis, dalintis jomis ir kalbėtis apie jausmus.
Tokios veiklos ne tik stiprina vaikų emocinį raštingumą, bet ir ugdo jų gebėjimą bendrauti, pažinti, kurti, bendradarbiauti ir būti atsakingais bendruomenės nariais.
PREVENCIJOS ESMĖ
Psichikos sveikatos prevencija – tai nuoseklus emocinio raštingumo, savireguliacijos ir empatijos ugdymas.
Kiekvienas vaiko pasijutimas saugiu, išgirstu, mylimu ir vertinamu – tai stiprios psichikos sveikatos pamatas.
Ramybės, džiaugsmo ir saugumo pojūtis vaikystėje – investicija į visą gyvenimą.
Užaugęs vaikas, kuris žino, kad jausmai yra svarbūs, kad pagalbos galima prašyti, o klysti – žmogiška, tampa atspariu, empatišku ir stipriu žmogumi.
