Kovo 27 d. „Saulučių“ grupės mokytojos L. Mikaliūnienė ir D. Barškaitienė vedė atvirą veiklą „Kas tvartelyje gyvena?“.
Veikla buvo pritaikyta 2–4 metų vaikams, todėl vyko žaismingai ir šiltai, atsižvelgiant į šio amžiaus vaikų raidą bei poreikį pažinti pasaulį per pojūčius, judesį ir emocijas. Atviros veiklos metu vaikai susipažino su naminiais gyvūnais – jų išvaizda, skleidžiamais garsais, gyvenamąja vieta. Mokytojos pasitelkė įvairias jutimines, vaizdines ir garsines priemones: vaikai klausėsi gyvūnų balsų, stebėjo žaislines gyvūnėlių figūrėles, lietė jų kailiukus imituojančius paviršius, kūrė naminius gyvūnus, susipažino su atskirų gyvūnų rūšių ypatumais.
Skirtinguose veiklos kampeliuose mažieji atliko įvairias praktines užduotis: klijavo gyvūnus į tvartelio maketą, rūšiavo juos pagal spalvas, dydį ar skleidžiamus garsus, pamėgdžiojo gyvūnų judesius, dalyvavo kūrybinėje veikloje – drauge sukūrė naminį gyvūną, taip pat individualiai piešė ir spalvino pasirinktus gyvūnus ir pan. Į veiklą buvo integruotos kalbos, meninės, pažintinės bei socialinės ugdymo sritys. Veikla skatino vaikų smalsumą, kalbinę raišką, kūrybiškumą ir bendravimo įgūdžius.
Mažieji aktyviai dalyvavo visuose veiklos etapuose, su džiaugsmu tyrinėjo, reiškė emocijas, bendravo tarpusavyje ir patyrė daug teigiamų emocijų. Tokios veiklos ne tik plečia vaikų akiratį ir suteikia žinių apie supantį pasaulį, bet ir ugdo bendruosius gebėjimus, pasitikėjimą savimi, bei padeda formuoti pozityvią mokymosi patirtį nuo pat ankstyvojo amžiaus.
Tokio pobūdžio veiklos yra ypač svarbios ankstyvajame ugdyme – jos ne tik plečia vaikų akiratį ir padeda įgyti žinių apie juos supantį pasaulį, bet ir formuoja pirmuosius mokymosi įgūdžius: gebėjimą susikaupti, užbaigti užduotį, bendradarbiauti su bendraamžiais, reikšti emocijas bei išreikšti save per meną ir kalbą.
Organizuojant veiklą buvo taikomi universalaus dizaino ugdymui principai, užtikrinantys, kad kiekvienas vaikas – nepaisant amžiaus, raidos ypatumų ar mokymosi stiliaus – galėtų aktyviai dalyvauti ir jaustis įtrauktas. Buvo siūlomos skirtingos veiklos formos: vieni vaikai rinkosi labiau motorinius užsiėmimus (klijavimą, rūšiavimą, judesių pamėgdžiojimą), kiti – labiau vizualines ar garsines užduotis (stebėjimą, klausymąsi). Taip pat vaikams buvo suteikta pasirinkimo laisvė – jie galėjo savarankiškai rinktis kampelį, veiklos tempą ir atlikimo būdą. Tai leido kiekvienam vaikui patirti sėkmę, jaustis saugiai ir drąsiai reikšti save.
